Buto pardavimas Šančiuose: ką vertina pirkėjai ir kas mažina kainą?

Šančiuose pirkėjo sprendimą stipriai veikia ne tik pats butas, bet ir tai, kurioje Šančių dalyje bei kokio tipo name jis yra. Aukštuosiuose Šančiuose daugiau tipinių daugiabučių, o Žemuosiuose dažniau susiduriama su individualiais namais ir namo dalimis, todėl atsiranda žemės, kiemo, parkingo, naudojimosi tvarkos ir bendrasavininkių klausimai.

REALL praktikoje pirkėjai pasirengę daugiau mokėti už retas ir realiai naudingas savybes – pavyzdžiui, didesnį nei įprasta plotą, aiškią parkavimo galimybę ar kokybišką produktą su tikru ryšiu su Nemunu. Tačiau jie kur kas skeptiškiau vertina „premium“, kuris egzistuoja tik pardavėjo aprašyme.

Šančiuose kainą kelia ne teoriniai privalumai, o realiai pirkėjui perduodama nauda. Lygiai taip pat kainą mažina ne pats turto tipas, o problemos ir neapibrėžtumas, kuriuos pirkėjas kartu su tuo turtu turėtų perimti.

Svarbiausia trumpai

• Aukštieji ir Žemieji Šančiai nėra visiškai tas pats NT produktas.

• Aukštuosiuose Šančiuose daugiau daugiabučių, Žemuosiuose – individualių namų ir namo dalių.

• Šančiuose kainodarą pagal namo tipą ir konkrečią lokaciją galima standartizuoti lengviau nei Žaliakalnyje, tačiau pirmiausia reikia lyginti tą patį turto tipą.

• „Prie Nemuno“ ir „turintis Nemuno vertę“ nėra tas pats.

• A. Juozapavičiaus prospekto triukšmas skirtingai veikia skirtingas pirkėjų auditorijas.

• Parkingas gali būti reikšminga vertės dalis, ypač parduodant namo dalį ar aukštesnės kainos objektą.

• Bendrasavininkiai savaime nėra priežastis parduoti pigiau – problemą sukuria neaiški naudojimosi situacija ir konfliktai.

• REALL praktikoje retas maždaug 90 m² formatas Kareivinėse buvo savybė, už kurią pirkėjas buvo pasirengęs primokėti.

• Žemės dalies negalima automatiškai vertinti pagal tuščio, statyboms labiau paruošto sklypo aro kainą.

Aukštieji ir Žemieji Šančiai – ne visai tas pats produktas

Aukštuosiuose ir Žemuosiuose Šančiuose tas pats plotas nebūtinai reiškia tą patį produktą: vienur pirkėjas renkasi butą daugiabutyje, kitur – namo dalį su visa bendros nuosavybės specifika.

Aukštuosiuose Šančiuose dažniau susiduriame su tradiciniu buto daugiabutyje pasirinkimu. Pirkėjui tuomet svarbūs namo tipas, aukštas, konkreti lokacija, buto būklė, parkingas ir susisiekimas.

Žemuosiuose Šančiuose gyvenamojo NT pasirinkimas dažniau apima individualius namus, namo dalis ir mažesnius pastatus.

Čia vien kvadratūros jau neužtenka. Pirkėjas pradeda klausti: kiek žemės priklauso? Ar aišku, kuri kiemo dalis mano? Ar yra atskiras įėjimas? Kur statysiu automobilį? Kas priklauso bendrasavininkiams? Kas atsakingas už stogą, fasadą ir bendras konstrukcijas?

Todėl 70 m² butas daugiabutyje ir 70 m² namo dalis tame pačiame rajone nėra tiesiog du vienodo ploto objektai.

Ar Šančiuose galima remtis €/m²?

Šančiuose palyginamųjų objektų metodas veikia geriau nei labai nevienodo NT rajonuose, tačiau daugiabučio buto negalima vertinti pagal namo dalies, o namo dalies – pagal tuščio sklypo kainodarą.

REALL praktikoje pagal namo tipą, Šančių dalį ir konkrečią lokaciją jau galima gana neblogai orientuotis kainoje.

Tačiau pirmiausia būtina pasirinkti teisingus analogus.

Jeigu parduodate butą daugiabutyje Aukštuosiuose Šančiuose, vertingiausi palyginimai bus panašūs butai panašiuose namuose ir panašioje vietoje.

Jeigu parduodate namo dalį Žemuosiuose Šančiuose, kainą gali stipriai pakeisti kiemas, žemė, naudojimosi tvarka, bendrasavininkiai ir viso pastato būklė.

Todėl platesni principai, kaip nustatyti savo būsto kainą, Šančiuose turi būti taikomi tik pasirinkus tikrai panašų NT tipą.

Šančių NT kainą geriausiai paaiškina ne vien €/m², o klausimas: ką pirkėjas realiai gauna kartu su tais kvadratiniais metrais?

„Prie Nemuno“ ir reali Nemuno vertė – ne tas pats

Šančiuose „prie Nemuno“ ir „su Nemuno verte“ nėra tas pats.

Pardavėjui natūralu artumą Nemunui laikyti privalumu. Tačiau pirkėjas vertina konkrečiau.

Jeigu tarp namo ir upės dar yra keli sklypai, realaus vaizdo nėra, o pats objektas ir aplinka nesukuria jokio ryšio su Nemunu, vien geografinis artumas nebūtinai pateisina didesnę kainą.

Trys sklypai iki Nemuno savaime nėra vaizdas į Nemuną.

Kada Nemunas iš tikrųjų gali kelti vertę?

REALL praktikoje Nemuno faktorius stiprėja tada, kai jis yra reali perkamo produkto dalis.

Pavyzdžiui, tai gali būti kokybiška nauja statyba, iš kurios atsiveria realus vaizdas, patraukli aplinka ar patogus priėjimas prie upės. Tokiu atveju pirkėjas iš tikrųjų gauna naudą, kurią gali jausti kasdien.

Visai kita situacija – prastos būklės objektas, kurio pagrindinis pardavimo argumentas yra vien sakinys „šalia Nemuno“.

Gera lokacija sustiprina gerą objektą, bet vien artumas Nemunui nepaverčia prasto objekto premium.

A. Juozapavičiaus prospektas: tas pats minusas skirtingiems pirkėjams svarbus nevienodai

Tas pats objekto minusas nėra vienodai svarbus kiekvienam pirkėjui.

A. Juozapavičiaus prospekto atveju vienas akivaizdžių kompromisų yra intensyvus eismas ir triukšmas.

Tačiau pirkėjų reakcija nėra vienoda.

REALL praktikoje jaunesnis pirkėjas triukšmą gali toleruoti lengviau, jeigu už tai gauna patogią lokaciją ir gerą susisiekimą.

Šeima gali vertinti kitaip. Jai intensyvus eismas ir triukšmas dažniau tampa argumentu rinktis kitą objektą.

Tai nėra absoliuti taisyklė pagal amžių ar šeiminę padėtį. Svarbi pati pirkėjų segmentavimo logika.

A. Juozapavičiaus prospekto triukšmas vienam pirkėjui gali būti priimtinas kompromisas dėl lokacijos, o kitam – priežastis rinktis kitą būstą.

Parkingas Šančiuose – kai paprasta vieta automobiliui tampa vertinga savybe

Šančiuose parkingo vertė atsiranda ne tada, kai automobilį teoriškai galima pastatyti kieme, o tada, kai pirkėjas supranta, kad tą galės daryti ir po sandorio be konflikto su kaimynais.

Senesniame Šančių užstatyme parkavimo situacija ne visur paprasta.

Aiškesnė padėtis naujoje statyboje, kur vietos suplanuotos iš anksto, arba parduodant namo dalį, kur pirkėjas turi realiai apibrėžtą galimybę naudotis kiemu.

Pirkėjui nepakanka pasakyti: „Čia visi stato.“

Jis nori suprasti, ar ir pats galės statyti po sandorio. Ar parkavimo klausimas tarp savininkų aiškus? Ar dėl vietos nesiginčijama? Ar kitas bendrasavininkis po mėnesio nepasakys, kad automobilis stovi jo naudojamoje kiemo dalyje?

Štai kodėl namo dalis su aiškiu kiemu ir parkingu gali būti visai kitas produktas nei tokio paties ploto namo dalis su teoriškai bendru, bet praktiškai neaiškiu kiemu.

Pirkėjas perka ne tik butą – jis vertina visą namą

Pirkėjas Šančiuose perka ne tik suremontuotą namo dalį – jis kartu perka santykį su visu likusiu namu ir jo savininkais.

Tai ypač aktualu Žemuosiuose Šančiuose.

Galite labai kokybiškai suremontuoti savo dalį, tačiau pirkėjas vis tiek matys viso namo stogą, fasadą, bendras konstrukcijas, kiemą, bendras erdves ir kitų savininkų požiūrį į namo priežiūrą.

Puikiai sutvarkytas vienas butas nepadaro viso pastato techniškai gero.

Jeigu artimiausiu metu reikės remontuoti bendrą stogą ar fasadą, pirkėjas supranta, kad dalį šių klausimų po sandorio turės spręsti ir jis.

Todėl pardavėjo investicijos į savo interjerą negali būti vertinamos visiškai atskirai nuo likusio namo.

Bendrasavininkiai: kada kainos skirtumo beveik nėra?

Bendrasavininkiai savaime nėra priežastis namo dalį parduoti pigiau.

REALL praktikoje bendros nuosavybės faktas nebūtinai sukuria automatinę nuolaidą.

Jeigu naudojimosi tvarka aiški, žemės naudojimas sutvarkytas, suprantama, kuriomis patalpomis kas naudojasi, įėjimas ir kiemas nekelia ginčų, parkingo klausimas aiškus, o bendrasavininkiai geba bendradarbiauti, pirkėjas gauna kur kas aiškesnį produktą.

Perkant namo dalį svarbu suprasti, kaip praktiškai veikia bendroji dalinė nuosavybė ir ar dokumentuose bei realybėje aišku, kuo kiekvienas savininkas naudojasi.

Problema prasideda ne nuo žodžio „bendrasavininkis“.

Problema prasideda nuo neapibrėžtumo.

Bendrasavininkis savaime nėra kainos minusas. Neaiški arba konfliktiška bendros nuosavybės situacija – jau yra.

Realus REALL atvejis: kai bendrasavininkiai numušė kainą

Nesprendžiamas konfliktas su bendrasavininkiais gali sumažinti pirkėjų ratą net tada, kai pats parduodamas turtas žmogui tinka.

Viename REALL pardavimo atvejyje buvo parduodamas objektas su bendrasavininkiais.

Problema buvo ne pats bendros nuosavybės faktas. Bendrasavininkiai buvo sunkiai sukalbami ir trukdė pardavimo procesui.

Pirkėjai tai matė kaip būsimos rizikos signalą.

Jeigu jau iki sandorio kyla problemų dėl paprastų klausimų, pirkėjas natūraliai pradeda galvoti, kas nutiks tada, kai po pirkimo reikės remontuoti stogą, spręsti kiemo klausimą ar tartis dėl kito bendro sprendimo.

Daliai pirkėjų tokios rizikos nereikia.

Rezultatas – mažesnis potencialių pirkėjų ratas ir spaudimas kainai.

Bendrasavininkis savaime nėra minusas. Nesprendžiamas konfliktas su bendrasavininkiu – jau yra minusas, už kurį pirkėjas prašo nuolaidos arba apskritai atsisako pirkti.

Realus REALL atvejis Kareivinėse: pirkėjas primokėjo už tai, ko rinkoje trūko

Pirkėjas primoka ne už tai, kad savininkas savo objektą vadina išskirtiniu. Jis primoka tada, kai rinkoje iš tikrųjų sunku rasti lygiavertę alternatyvą.

Viename mūsų Kareivinių objekte buvo maždaug 90 m² gyvenamojo ploto.

Tokio dydžio erdvė tame konkrečiame segmente buvo reta. Būtent retumas tapo reikšminga produkto savybe.

Pirkėjas buvo pasirengęs už ją primokėti, nes panašių alternatyvų rinkoje trūko.

Tai svarbi kainodaros pamoka. „Unikalus“, „išskirtinis“ ar „retas“ skelbimo tekste savaime jokios papildomos vertės nesukuria.

Premium atsiranda tada, kai pirkėjas pats patikrina rinką ir supranta, kad lygiavertės alternatyvos beveik nėra.

Kranto alėja: kodėl žemės dalies negalima vertinti kaip tuščio sklypo?

Žemės dalies negalima mechaniškai vertinti pagal tuščio, statyboms labiau paruošto sklypo aro kainą, jeigu iki panašios situacijos jūsų objektui dar reikia susitarimų su bendrasavininkiais, pastato klausimo išsprendimo ir kitų veiksmų.

Kranto alėjoje REALL susidūrė su situacija, kai savininkei priklausė namo dalis ir dalis sklypo.

Savo turimos žemės vertę ji lygino su kito Šančiuose esančio tuščio sklypo aro kaina.

Iš pirmo žvilgsnio logika atrodo paprasta: jeigu tuščias sklypas kainuoja tam tikrą sumą už arą, mano turimi arai turi būti verti tiek pat.

Tačiau pirkėjas mato du visiškai skirtingus produktus.

Kitas sklypas jau tuščias ir iki galimo statybų proceso yra gerokai trumpesnis kelias.

Kranto alėjos situacijoje sklype dar stovi namas, yra kitų bendrasavininkių, dalis jų nenori parduoti, todėl iki situacijos, kurią būtų galima lyginti su tuščiu sklypu, dar likę daug neišspręstų klausimų.

Kodėl formulė „aro kaina × mano arai“ neveikia?

Pirkėjas perka ne teorinę ateities būseną.

Jis perka dabartinę situaciją ir kartu perima visą kelią iki potencialaus rezultato.

Tam gali prireikti susitarimų su kitais savininkais, laiko, papildomų išlaidų, pastato klausimo sprendimo ir kitų veiksmų, kurių galutinio rezultato pardavėjas negali garantuoti.

Pirkėjas moka ne už teorinę galimybę, o už tai, kiek realiai darbo, rizikos, pinigų ir laiko liko iki tos galimybės įgyvendinimo.

Potencialas turi rinkos vertę tik tiek, kiek realus ir pasiekiamas yra kelias iki jo įgyvendinimo.

Todėl dalis sklypo su stovinčiu namu ir neišspręstais bendrasavininkių klausimais negali būti mechaniškai vertinama taip pat kaip tuščias, statyboms gerokai labiau paruoštas sklypas.

Ką pirkėjai Šančiuose realiai vertina?

Pirkėjas Šančiuose daugiau moka už savybę, kuri realiai pagerina jo gyvenimą arba kurios sunku rasti kitame objekte.

Tinkamas NT tipas. Aukštuosiuose Šančiuose buto daugiabutyje ieškantis žmogus renkasi labiau standartizuotą produktą. Žemuosiuose namo dalies pirkėjas gali papildomai vertinti kiemą, žemę, atskirą įėjimą ir mažesnį namą – bet tik tada, kai naudojimasis jais aiškus.

Tvarkingas visas namas. Namo dalies pirkėjui neužtenka gražaus remonto viduje. Jis vertina stogą, fasadą, bendras konstrukcijas, kiemą ir tai, kaip visas pastatas prižiūrimas.

Aiškus parkingas. Senesniame Šančių užstatyme reali vieta automobiliui yra praktinė vertė. Ypač namo dalies atveju pirkėjas nori žinoti ne tai, kur automobilį stato dabartinis savininkas, o ar pats po sandorio galės ta vieta naudotis be konfliktų.

Sutvarkyta naudojimosi situacija. Pirkėjas nori suprasti, kuo tiksliai galės naudotis po sandorio – kiemu, žeme, bendromis patalpomis, įėjimu ir parkavimo vieta.

Normalūs santykiai su bendrasavininkiais. Kai bendri klausimai sprendžiami sklandžiai, pats bendros nuosavybės faktas nebūtinai mažina objekto kainą. Problema atsiranda tada, kai pirkėjas jau prieš sandorį mato būsimo konflikto riziką.

Reta savybė. Kareivinių maždaug 90 m² atvejis parodė, kad alternatyvų trūkumas gali suteikti pardavėjui stipresnę kainos poziciją.

Realus Nemuno privalumas. Kokybiškas objektas su tikru vaizdu, aplinka ar kitu juntamu ryšiu su Nemunu yra visai kitas produktas nei senas problemiškas objektas, apie kurį galima tik pasakyti, kad upė yra „netoli“.

Kas labiausiai mažina kainą Šančiuose?

Šančiuose kainą dažnai mažina ne pats turto tipas, o neapibrėžtumas: neaišku, kuo naudositės, kaip sutarsite su bendrasavininkiais, kur statysite automobilį ar kiek darbo liko iki pardavėjo žadamo potencialo.

Problemiški bendrasavininkiai. Ne pats jų egzistavimas, o konfliktai, nesusikalbėjimas ir pirkėjo baimė, kad ateityje bus sudėtinga spręsti bendrus klausimus.

Nesutvarkyta ar neaiški naudojimosi situacija. Jeigu pirkėjas nesupranta, kuri kiemo dalis, žemė ar bendros patalpos realiai bus jo naudojamos, jis mato papildomą riziką.

Prasta viso pastato būklė. Gražus interjeras nepašalina bendro stogo, fasado ar kitų konstrukcijų problemų.

Neaiškus parkingas. Ypač namo dalyse, kur teoriškai yra bendras kiemas, tačiau nėra aišku, kas ir kur realiai gali statyti automobilį.

Triukšmas. A. Juozapavičiaus prospekto objektuose jo reikšmė priklauso nuo pirkėjo auditorijos, tačiau daliai šeimų tai gali būti reikšmingas minusas.

Teorinė vietos vertė. „Prie Nemuno“ papildomos kainos nepateisina, jeigu pirkėjas realiai negauna jokios su Nemunu susijusios naudos.

Pervertinta žemės dalis. Ypač kai savininkas ją bando lyginti su tuščiu ir statyboms gerokai labiau paruoštu sklypu.

Kas iš tikrųjų lemia buto ar namo dalies kainą Šančiuose?

Šančių NT kainą geriausiai paaiškina ne vien €/m², o klausimas: ką pirkėjas realiai gauna kartu su tais kvadratiniais metrais?

REALL praktikoje vertiname šių veiksnių visumą.

1. Aukštieji ar Žemieji Šančiai ir konkreti lokacija. Pirmiausia reikia suprasti, kuriame segmente objektas konkuruoja.

2. NT tipas. Butas daugiabutyje, naujos statybos būstas ir namo dalis nėra vienodi produktai.

3. Viso pastato būklė. Ypač svarbi parduodant namo dalį, nes pirkėjas kartu perima ir dalį atsakomybės už bendrus pastato klausimus.

4. Naudojimosi ir nuosavybės aiškumas. Žemė, kiemas, bendros patalpos, įėjimas ir parkingas turi būti vertinami pagal tai, kokią realią naudą jie suteiks pirkėjui.

5. Bendrasavininkių situacija. Svarbus ne jų skaičius, o tai, ar su jais įmanoma konstruktyviai spręsti bendrus klausimus.

6. Parkingas. Ar pirkėjas realiai turės kur laikyti automobilį ir ar dėl to nekils ginčų?

7. Triukšmas ir auditorija. Tas pats objektas gali būti skirtingai vertinamas skirtingo gyvenimo būdo pirkėjų.

8. Retos savybės. Didelis plotas ar kita sunkiai randama savybė gali sukurti papildomą vertę.

9. Realus Nemuno privalumas. Ne atstumas žemėlapyje, o konkreti pirkėjo gaunama nauda.

10. Dabartinės alternatyvos. Galų gale pirkėjas vertina, ką dar už panašią bendrą sumą gali pasirinkti vietoje jūsų objekto.

REALL ekspertų išvada

Kareivinių istorija parodo, už ką pirkėjas gali būti pasirengęs primokėti: maždaug 90 m² erdvė tame segmente buvo reta, todėl lygiaverčių alternatyvų trūko.

Bendrasavininkių istorija parodo priešingą situaciją. Pats bendros nuosavybės faktas nebūtinai sumažina namo dalies kainą, tačiau sunkiai sukalbami bendrasavininkiai sukuria riziką, kurios dalis pirkėjų nenori prisiimti.

Kranto alėjos atvejis parodo trečią principą: teorinė žemės vertė ir realiai parduodamo turto vertė nėra tas pats. Namo dalis su sklypo dalimi, stovinčiu pastatu ir bendrasavininkiais, kurie nenori kartu parduoti, negali būti mechaniškai vertinama taip pat kaip tuščias, statyboms gerokai labiau paruoštas sklypas.

Šančiuose kainą kelia ne teoriniai privalumai, o realiai pirkėjui perduodama nauda. Lygiai taip pat kainą mažina ne pats turto tipas, o problemos ir neapibrėžtumas, kuriuos pirkėjas kartu su tuo turtu turėtų perimti.

Jeigu pardavėjas sako „prie Nemuno“, pirkėjas klausia – ką man tai duoda? Jeigu pardavėjas sako „man priklauso dalis sklypo“, pirkėjas klausia – ką aš realiai galėsiu su ja daryti? Būtent atsakymai į šiuos klausimus ir kuria rinkos vertę.

Jeigu planuojate parduoti butą ar namo dalį Šančiuose, prieš nustatant kainą verta įvertinti ne tik plotą ir bendrą rajono €/m². REALL komanda gali įvertinti konkrečią Šančių lokaciją, NT tipą, viso namo būklę, parkingą, naudojimosi situaciją, žemę, bendrasavininkius ir realius tuo metu rinkoje esančius konkurentus.

NT brokeris Kaune tokioje situacijoje turėtų padėti įvertinti ne tik patį parduodamą plotą, bet ir tai, ką kartu su juo realiai gauna pirkėjas. Tai ypač svarbu Žemuosiuose Šančiuose, kur du panašaus ploto objektai dėl nuosavybės ir naudojimosi situacijos gali būti visiškai skirtingi produktai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi buto pardavimas Aukštuosiuose ir Žemuosiuose Šančiuose?

Aukštuosiuose Šančiuose daugiau daugiabučių, o Žemuosiuose dažniau susiduriama su individualiais namais ir namo dalimis. Todėl Žemuosiuose papildomai svarbūs žemės, kiemo, parkingo, naudojimosi ir bendrasavininkių klausimai.

Ar butas prie Nemuno Šančiuose visada kainuoja brangiau?

Ne. Vien geografinis artumas upei savaime premium nesukuria. Svarbu, ar pirkėjas gauna realų vaizdą, kokybišką aplinką, patogų priėjimą ar kitą praktiškai juntamą naudą.

Ar A. Juozapavičiaus prospektas mažina buto kainą?

Triukšmas gali būti minusas, tačiau jo reikšmė priklauso nuo pirkėjo. REALL praktikoje jaunesni pirkėjai tokį kompromisą gali toleruoti lengviau, o šeimos dažniau vertina jį kaip reikšmingesnį trūkumą.

Ar parkingas svarbus parduodant butą Šančiuose?

Taip. Senesniame užstatyme aiški parkavimo galimybė nėra savaime suprantama, todėl reali vieta automobiliui gali būti reikšminga objekto vertės dalis.

Ar namo dalis dėl bendrasavininkių visada kainuoja mažiau?

Ne. Jeigu naudojimosi situacija aiški, žemės ir kiemo naudojimas suprantamas, o bendrasavininkiai bendradarbiauja, vien bendros nuosavybės faktas nebūtinai mažina kainą.

Kas labiausiai mažina namo dalies kainą Šančiuose?

Konfliktuojantys bendrasavininkiai, neaiškus naudojimasis turtu, prasta viso namo būklė, neapibrėžtas parkingas ir kitos problemos, kurias po sandorio turėtų spręsti pats pirkėjas.

Ar žemės dalį galima vertinti pagal Šančių sklypų aro kainą?

Ne automatiškai. Sklypo dalis su stovinčiu namu, bendrasavininkiais ir neišspręstu keliu iki galimo vystymo nėra tas pats produktas kaip tuščias, statyboms labiau paruoštas sklypas.

Už ką pirkėjai Šančiuose pasirengę primokėti?

REALL praktikoje pirkėjai gali daugiau mokėti už realiai retas ir naudingas savybes – pavyzdžiui, didesnį nei įprasta plotą, aiškų parkingą, sutvarkytą kiemą, kokybišką naują statybą ar kitą sunkiai pakeičiamą privalumą.

Kaip nustatyti buto ar namo dalies kainą Šančiuose?

Reikia vertinti konkrečią Šančių dalį ir lokaciją, NT tipą, viso pastato būklę, naudojimosi situaciją, žemę, parkingą, bendrasavininkius, retas objekto savybes ir realius tuo metu rinkoje esančius konkurentus.

Apie straipsnio autorių

Turinį parengė: „REALL“ ekspertų komanda
Specializacija: butų, namų dalių ir gyvenamojo NT pardavimas Šančiuose bei Kaune
Patirtis: daugiau nei 7 metai
Komandos rezultatai: daugiau nei 1 000 sėkmingų NT sandorių
Temos: butų pardavimas Šančiuose, namo dalių pardavimas, NT kainodara, bendroji dalinė nuosavybė, žemės vertė, pirkėjų elgsena ir derybos

Susisiekime!

Adresas

Kęstučio g. 16, Kaunas

Kontaktai

+370 606 45 451
info@reall.lt