NT mokestis 2025: kas pasikeitė ir ką būtina žinoti?

Svarbiausi siūlomi NT mokesčio pokyčiai:

1. Siūlomi nauji tarifai ir progresinis apmokestinimas

2. Atnaujinami masinio Registrų centro vertinimo duomenys

3. Savivaldybių įgaliojimai didėja

4. Dabartinės NT mokesčio sistemos ir siūlomos reformos skirtumai

5. Kaip sužinoti, kiek NT mokesčio reikės mokėti?

Atnaujinami masionio Registrų centro vertinimo duomenys

Nuo 2025 metų kartu su nauja NT mokesčio tvarka numatomas ir masinio turto vertinimo sistemos atnaujinimas, kurį vykdo Registrų centras. Šis pokytis ypač svarbus, nes būtent nuo nustatytos turto vertės bus apskaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis.

Atnaujintas masinis vertinimas reikš, kad turto vertės bus labiau priartintos prie realių rinkos kainų, o tai ypač aktualu didmiesčių gyventojams, kur butų kainos per pastaruosius metus reikšmingai išaugo. Naujoji sistema vertins turtą remdamasi aktualiais duomenimis apie vietovę, statybos metus, energinį naudingumą, būsto plotą, inžinerinę infrastruktūrą ir kitus veiksnius.

Šie duomenys bus atnaujinami kas 5 metus, o jei rinka stipriai keisis – gali būti peržiūrimi ir dažniau. Tai reiškia, kad gyventojai turėtų reguliariai stebėti, ar jų turto vertė keitėsi, nes tai gali turėti tiesioginę įtaką mokėtino NT mokesčio dydžiui.

Taip pat numatyta galimybė teikti skundus ar prašymus dėl netiksliai nustatytos vertės, jei žmogus turi argumentų, kad jo turtas įvertintas neteisingai.

Siūlomi NT mokesčio tarifai

Šaltinis

Savivaldybių įgaliojimai didėja

Vienas iš reikšmingiausių NT mokesčio reformos aspektų – išaugę savivaldybių įgaliojimai. Jei įsigalios naujas įstatymas, savivaldybės galės savarankiškai nustatyti NT mokesčio tarifus savo teritorijoje, pasirinkdamos iš įstatyme numatyto intervalo – nuo 0,05 % iki net 4 %. Tai reiškia, kad galutinė mokesčio suma priklausys ne tik nuo turto vertės, bet ir nuo to, kurioje savivaldybėje jis yra.

Pavyzdžiui, sostinės ar kurortinių vietovių savivaldybės, susiduriančios su būsto trūkumu arba NT spekuliacija, gali taikyti aukštesnius tarifus. Tuo tarpu mažesnės ar regioninės savivaldybės galėtų pasirinkti žemesnius tarifus, kad skatintų gyvenamųjų namų plėtrą ar gyventojų pritraukimą.

Taip pat savivaldybės galės pritaikyti papildomas lengvatas arba atleisti tam tikras socialines grupes nuo mokesčio – pavyzdžiui, pensininkus, neįgaliuosius ar socialiai remtinus asmenis.

Kuo skiriasi dabartinė NT mokesčio sistema nuo siūlomos reformos?

Dabartinė NT mokesčio sistema Lietuvoje taikoma tik nedidelei daliai gyventojų – daugiausia tiems, kurių pagrindinio būsto vertė viršija 150 000 arba 200 000 eurų (su lengvatomis). Tuo tarpu siūloma reforma nuo 2025 m. išplečia apmokestinimą: nepagrindinis turtas bus apmokestinamas nuo pirmo euro, tarifai taps progresiniai, o turto vertės bus nustatomos pagal atnaujintą rinkos kainomis grįstą vertinimą. Be to, savivaldybės turės daugiau galios – jos pačios galės spręsti dėl tarifų dydžio ir papildomų lengvatų.

Kaip sužinoti, kiek NT mokesčio reikės mokėti?

Norėdami sužinoti, kiek NT mokesčio reikės mokėti, pirmiausia turite sužinoti savo turto vertę. Tai padaryti labai paprasta – tereikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos sistemos adresu https://www.registrucentras.lt/savitarna, pasirinkti „Mano turtas“ skiltį ir atsiųsti Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Jame ieškokite eilutės „Vidutinė rinkos vertė“ – būtent ši suma yra laikoma pagrindu NT mokesčiui skaičiuoti. Nuo jos bus apskaičiuojamas mokestis pagal tai, ar turtas yra pagrindinis gyvenamasis būstas, ar nepagrindinis. Jei turto vertė neviršija 150 000 € (ar 200 000 € taikant lengvatas), pagrindinis būstas nėra apmokestinamas. Tačiau jei tai nuomojamas ar antras būstas – mokestis skaičiuojamas nuo visos sumos be jokių "grindų".

Šiuo konkrečiu atveju, jei būtų priimta mokesčio reforma, NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo dokumente nurodytos vidutinės rinkos vertės – 69 500 €, nustatytos pagal masinio vertinimo metodą.

• Jei tai pagrindinis gyvenamasis būstas, mokesčio mokėti nereikėtų, nes turto vertė nesiekia 150 000 € neapmokestinamos ribos.

• Tačiau jei tai nepagrindinis būstas – pavyzdžiui, nuomojamas arba antras butas, būtų taikomas 0,5 % tarifas nuo visos vertės, t. y. 69 500 € × 0,5 % = 347,50 € per metus.

Svarbu: būtent „Vidutinė rinkos vertė“ (paryškinta raudonai išraše) yra pagrindas apskaičiuoti mokestį – ne bendra turto kaina ar pirkimo kaina, o ši konkreti eilutė iš Registrų centro išrašo.

Kaip nauji NT mokesčiai paveiks rinką?

NT mokesčio reforma, ypač įvedus apmokestinimą nuo pirmo euro nepagrindiniam turtui, tikėtina, turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pirmiausia tai palies nuomos segmentą – investuotojai, turintys kelis butus nuomai, susidurs su papildomomis sąnaudomis, todėl gali kilti nuomos kainos, ypač didmiesčiuose.

Taip pat galime tikėtis, kad dalis žmonių, turinčių antrą ar trečią būstą bandys jį parduoti, siekdami išvengti mokesčio, tad rinkoje gali pasirodyti daugiau pasiūlos – ypač senesnių, mažesnės vertės butų.

Kita vertus, reforma gali paskatinti efektyvesnį turto naudojimą: negyvenami ar apleisti objektai taps brangūs išlaikyti, todėl bus aktyviau naudojami ar pertvarkomi.

Jei svarstote parduoti savo turtą – kreipkitės, įvertinsime jo rinkos kainą ir padėsime priimti geriausią sprendimą.

Nemokamas NT rinkos kainos vertinimas