KAIP PAKEISTI ŽEMĖS SKLYPO PASKIRTĮ?

• Kodėl sklypų paskirties keitimas apipintas mitais ir fantazijomis?

• Kaip atskirti realias galimybes nuo savininkų pažadų skelbimuose.

• Bendrasis planas – pagrindinis dokumentas, kuriame slypi visi atsakymai.

• Kada paskirtį pakeisti galima, o kada – beveik neįmanoma.

• Kokios išimtys galioja sklypams šalia jau urbanizuotų teritorijų.

• Kodėl paskirties keitimas dažnai žlunga dėl infrastruktūros reikalavimų.

• Nuo ko realiai pradėti: kodėl pirmas žingsnis visada yra savivaldybė, o ne projektas

• Kaip specialistai padeda įvertinti sklypo galimybes, rizikas ir perspektyvas.

Kaip iš tiesų įvertinti, ar galima pakeisti žemės sklypo paskirtį?

Su žemės sklypais Lietuvoje – daug miglos. Skelbimuose neretai matome drąsius savininkų teiginius: „Sklypas žemės ūkio paskirties, bet paskirtį galima pakeisti į gyvenamąją, komercinę, net daugiabučiams statyti.”
Pirkėjai, ypač kai sklypas stovi vidury laukų, skambina mums ir klausia: „Ar tikrai galima?” Dažniausiai atsakymas – ne toks paprastas.

Ir čia kyla pagrindinis klausimas: iš kur žmonės prisigalvoja šių galimybių?
Mes to nežinome. Bet žinome, kaip iš karto nustatyti, ar paskirtį realiai galima keisti.

Pirmas ir svarbiausias dokumentas – bendrasis planas

Norint suprasti, kokios plėtros galimybės egzistuoja, pirmiausia reikia atsiversti savivaldybės bendrąjį planą. Čia nurodyta, kokiose teritorijose galima keisti paskirtį, o kur – ne.

Jeigu sklypas nėra numatytas kaip prioritetinė plėtros zona, tikimybė pakeisti paskirtį tampa maža.
Savininko norai ir įsivaizdavimas šiuo atveju nieko nereiškia – sprendžia savivaldybė, o ši remiasi bendruoju planu.

Kada paskirtį keisti galima?

Yra tam tikros išimtys.
Jeigu sklypas, nors ir žemės ūkio paskirties, iš trijų pusių ribojasi su gyvenamosios, komercinės ar kitos paskirties sklypais, savivaldybė dažnai leidžia pakeisti paskirtį nekeldama jokių papildomų reikalavimų.

Kodėl paskirties keitimas kartais tampa neįmanomas – net jei savivaldybė teoriškai leidžia?

Dauguma savininkų to nesupranta, bet vien tik žodis „galima“ nereiškia, kad bus lengva.
Savivaldybė dažnai iškelia infrastruktūros reikalavimus, kurių įgyvendinimas kainuoja dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Pavyzdžiai labai žemiški:

• reikalavimas praplatinti įvažiavimą iki 12 metrų, kad galėtų apsisukti automobiliai, priešgaisrinė technika;

• būtinybė įrengti privažiavimo kelią;

• atstumai iki elektros, nuotekų ar kitų komunikacijų;

• apsaugos zonos, kurios gali „suvalgyti“ pusę sklypo: melioracija, aukštos įtampos linijos, vandens telkiniai, miškai.

Jei sklypas nuo pagrindinio kelio nutolęs 500 metrų ar kilometrą – kelio platinimo kaina gali būti tokia, kad projektas tiesiog nebeapsimoka.

Ir čia slypi dažna žmonių klaida – jie žiūri tik į paskirtį, bet nevertina infrastruktūros sąlygų.

Nuo ko pradėti? (Ne, ne nuo projekto)

Yra gajus mitas, kad norint keisti sklypo paskirtį, pirmiausia reikia parengti projektą.
Mes tam nepritariame ir praktiškai niekada to nerekomenduojame.

Mūsų pirmas žingsnis visada tas pats – kreipiamės į savivaldybę.
Paklausiame, ar jie iš principo leistų keisti paskirtį ir kokiomis sąlygomis.
Kam rengti projektą už kelis tūkstančius eurų, jei savivaldybė jo vis tiek nepatvirtins?

Reikia pagalbos įvertinant sklypo galimybes? Kreipkitės

Mes ne tik patikriname bendrąjį planą.
Įvertiname infrastruktūrą, apsaugos zonas, reikalavimų kainą ir realias perspektyvas.
Pasakome atvirai – apsimoka ar neapsimoka.

Nes kartais geriausia paslauga žmogui yra ne „paskirties keitimo projektas“, o nuoširdus atsakymas:
„Su šitu sklypu nieko nebus – geriau nepirk.“

Jei norite aiškumo ir realių galimybių, o ne pažadų – skambinkite +370 68617082. Tikrai padėsime.