Ar verta parduoti butą su nuomininku? Kada nuomininkas padeda, o kada trukdo pardavimui

Parduodant nuomojamą butą dažnai bandoma akcentuoti, kad esamas nuomininkas yra papildomas privalumas: pirkėjas įsigyja jau pajamas generuojantį turtą, nereikia ieškoti naujo žmogaus ir nuomos pajamos gali būti gaunamos iš karto po sandorio. Teoriškai skamba patraukliai, tačiau parduodant gyvenamosios paskirties butus REALL praktikoje šio argumento nepervertintume.

Jeigu pirkėjas ieško investicijos, geras nuomininkas gali būti nedidelis pliusas. Tačiau normalų, rinkai tinkamą butą Kaune išnuomoti paprastai nėra sudėtinga, o gyvenamojo būsto nuomininkai dažnai sudaro sutartis metams ir nėra garantijos, kad po savininko pasikeitimo norės likti ilgiau. Be to, esama nuomos kaina nebūtinai atitiks tai, už kiek būstą norėtų nuomoti naujas savininkas.

Tuo pačiu parduodant butą su nuomininku atsiranda kita problema – dalis pirkėjų būsto ieško sau. Jiems esamas nuomininkas nėra privalumas. Žmogui rūpi, kada jis galės įsikelti, kokios yra sutarties sąlygos ir ar po pirkimo nereikės spręsti svetimo nuomos santykio.

Todėl pardavėjui prieš paliekant nuomininką vien dėl argumento „investuotojui bus geriau“ verta įvertinti, kam iš tikrųjų parduodamas konkretus butas. Jeigu objektas gali būti patrauklus ir gyvenimui, ir investicijai, esamas nuomininkas gali susiaurinti rinką labiau, negu padidinti jo vertę.

Gyvenamojo buto nuomininkas dažniausiai yra tik nedidelis privalumas investuotojui

Investuotojui svarbiausia ne tai, kad bute šiandien kažkas gyvena. Jam svarbu, už kiek būstą galima stabiliai nuomoti, kokios bus išlaidos, kokia objekto pirkimo kaina ir kiek lengva bus rasti kitą nuomininką, jeigu dabartinis išeis.

Jeigu perkamas normalus 1–2 kambarių butas likvidžioje Kauno vietoje, esamo nuomininko vertė gana ribota. Investuotojui patogu, kad pirmą mėnesį nereikės dėti skelbimo ir organizuoti apžiūrų, tačiau tai nėra ilgalaikė objekto savybė. Dabartinis nuomininkas po kelių mėnesių gali nuspręsti išsikraustyti, todėl investicijos vertės negalima grįsti vien faktu, kad pardavimo dieną būstas išnuomotas.

Kitaip žiūrėtume, jeigu pats butas sunkiau išnuomojamas arba yra specifinis. Tokiu atveju geras esamas nuomininkas gali turėti daugiau praktinės reikšmės. Tačiau standartiniame gyvenamajame segmente naujo nuomininko paieška dažniausiai nėra tokia sudėtinga, kad dėl jau pasirašytos nuomos sutarties investuotojas būtų pasirengęs reikšmingai daugiau mokėti už patį NT.

Dėl to skelbimuose mėgstama frazė „parduodama su nuomininku – puiki investicija“ pati savaime mums nėra investicinio objekto argumentas. Pirmiausia reikia vertinti patį butą ir jo nuomos ekonomiką.

Didesnė problema – su nuomininku atkrenta dalis gyvenimui perkančių žmonių

Jeigu 2 kambarių butas Dainavoje, Gričiupyje, Šančiuose ar kitoje paklausioje vietoje tinkamas ir nuomai, ir gyvenimui, pardavėjui naudinga turėti abi pirkėjų auditorijas. Investuotojas vertins nuomos potencialą, o žmogus, ieškantis būsto sau, – vietą, namą, išplanavimą ir galimybę įsikelti.

Parduodant su nuomininku ši pusiausvyra gali pasikeisti. Investuotojui nuomininkas šiek tiek padeda, tačiau gyvenimui perkančiam žmogui atsiranda papildomas klausimas. Jeigu jis nori persikelti netrukus po sandorio, jam reikia aiškumo, kada nuomininkas išsikraustys.

Dalis pirkėjų tokio objekto vien dėl to neatmes, jeigu išsikraustymo terminas aiškus ir normaliai suderintas. Tačiau kuo sudėtingesnė situacija, tuo mažesnė priežastis žmogui ją prisiimti, jeigu rinkoje yra panašių laisvų butų.

Būtent todėl prieš parduodant verta įvertinti, kas yra stipriausias konkretaus objekto pirkėjas. Mažame bute prie universiteto investuotojų dalis gali būti didesnė. Gerame 3–4 kambarių šeimos bute pagrindinė auditorija greičiausiai bus žmonės, norintys jame gyventi. Tokiam objektui ilgalaikis nuomininkas jau gali būti ne pardavimo privalumas, o papildoma sąlyga, kurią reikia išspręsti.

Jeigu nuomos kaina per maža, nuomininkas investuotojui tampa minusu

Pasitaiko butų, kuriuose tas pats žmogus gyvena ilgai, savininkas nuomos kainos beveik nekeitė ir dabartinė suma yra mažesnė už tai, už kiek analogišką būstą būtų galima išnuomoti rinkoje.

Pardavėjas tokią situaciją kartais vis tiek pristato kaip privalumą: nuomininkas patikimas, moka laiku, gyvena jau kelerius metus. Žmogiškai tai tikrai gali būti geras nuomos santykis, tačiau pirkėjas, vertinantis būstą kaip investiciją, skaičiuos pajamas.

Jeigu jam reikia perimti esamą nuomos situaciją, kuri neatitinka jo planuojamos grąžos, nuomininkas nebėra papildoma vertė. Naujam savininkui gali būti racionaliau pirkti tuščią analogišką butą ir pačiam išsirinkti nuomininką bei susitarti dėl jam priimtinų sąlygų.

Tokiu atveju prieš pardavimą reikia įvertinti nuomos sutartį ir nuspręsti, ar apskritai racionalu objektą rinkai siūlyti kaip „investiciją su nuomininku“. Vien tai, kad kas mėnesį gaunama nuoma, dar neparodo, kad nuomos sąlygos yra geros būsimam pirkėjui.

Nuomininkas gali paveikti ne tik pirkėjų ratą, bet ir tai, kaip pats butas atrodo

Čia atsiranda labai praktinė pardavimo dalis, kurios neparodo jokie nuomos pajamingumo skaičiavimai.

Parduodant nuomojamą butą pardavėjas nebekontroliuoja objekto taip, kaip kontroliuotų tuščią būstą. Reikia tartis dėl fotografavimo, apžiūrų, tvarkos ir laiko. Vienas nuomininkas bendradarbiauja puikiai, o su kitu kiekviena apžiūra tampa atskiru projektu.

Tai gali tiesiogiai paveikti pardavimo rezultatą.

Jeigu potencialus pirkėjas gali atvykti tik vakare, o nuomininkas tuo metu nieko neįleidžia, prarandame dalį apžiūrų. Jeigu būstas prieš kiekvieną apžiūrą netvarkingas, pirkėjas mato ne tokį produktą, kokį galėtume parodyti pardavinėdami tuščią arba normaliai paruoštą butą.

Todėl geras nuomininkas pardavimo metu vertingas ne vien todėl, kad moka nuomą. Kartais daug svarbiau, ar jis padeda normaliai parduoti patį turtą.

REALL praktikos pavyzdys Panemunėje: kai nuomininkas pradeda trukdyti parduoti

Panemunėje turėjome objektą, kuriame gyvenantis nuomininkas pardavimo procesui tikrai nepadėjo. Problema nebuvo vien tai, kad butas užimtas. Nuomininkas būdavo neblaivus, pats būstas laikomas netvarkingai, todėl organizuojant apžiūras negalėjome būti tikri, kokią situaciją atvykęs pirkėjas ras.

Tokiu atveju savininkui teoriškai patogu ir toliau gauti nuomos pajamas iki pat pardavimo, tačiau reikia įvertinti, kiek tas patogumas kainuoja pačiam sandoriui.

Pirkėjas atvyksta vertinti nekilnojamojo turto, tačiau pirmą įspūdį kuria visa situacija. Jeigu butas netvarkingas, jame nemalonus kvapas, sunku ramiai apžiūrėti patalpas ar pats nuomininkas elgiasi neadekvačiai, žmogui daug sunkiau atsiriboti ir įvertinti būstą kaip būsimus savo namus.

Ypač tai kenkia gyvenimui perkančiam pirkėjui. Investuotojas dar gali bandyti žiūrėti į skaičius ir planuoti, kaip objektas atrodys pakeitus nuomininką. Žmogui, kuris ieško namų sau, pirmas emocinis kontaktas su būstu yra gerokai svarbesnis.

Tokioje situacijoje nuomos pajamų išlaikymas iki paskutinės dienos gali būti prastesnis sprendimas nei pirmiausia išspręsti nuomininko klausimą, paruošti butą ir tik tada pilnai pradėti pardavimą.

Taikos prospekto pavyzdys: kai nuomininkė realiai padėjo pardavimo procesui

Visiškai priešingą situaciją turėjome Taikos prospekte. Ten gyvenusi nuomininkė buvo labai maloni, visada sudarydavo galimybę organizuoti apžiūras, o pats butas būdavo tvarkingas, šiek tiek padekoruotas ir maloniai kvepėdavo.

Šiuo atveju nuomininkė nebuvo kliūtis tarp pardavėjo ir pirkėjo. Ji padėjo išlaikyti būstą tokios būklės, kokios mes norėtume apžiūros metu.

Tai labai svarbus skirtumas. Butas atrodė gyvenamas, tačiau ne apleistas. Pirkėjas galėjo normaliai apžiūrėti patalpas, suprasti jų funkciją ir matyti, kad būstas prižiūrimas.

Tokio nuomininko nėra prasmės skubiai iškraustyti vien todėl, kad „tuščias butas parduodamas geriau“. Jeigu apžiūras galima organizuoti, būstas prižiūrėtas, o nuomos situacija pirkėjui aiškiai paaiškinama, pats faktas, kad jame kažkas gyvena, pardavimo procesui nebūtinai trukdo.

Šie Panemunės ir Taikos prospekto atvejai gerai parodo, kodėl klausimas nėra vien „parduoti su nuomininku ar be jo?“. Daug svarbiau, kaip konkretus nuomininkas veikia pirkėjo patirtį nuo pirmos apžiūros iki sandorio.

Ar verta iškraustyti gerą nuomininką vien tam, kad butas būtų tuščias?

Jeigu nuomininkas prižiūri būstą, lengvai susitaria dėl apžiūrų ir jo sutarties terminai nesukelia problemų būsimam pirkėjui, skubėti iškraustyti nebūtinai verta. Savininkas pardavimo laikotarpiu toliau gauna nuomos pajamas, o butas nelieka tuščias.

Tačiau reikia iš anksto aiškiai susitarti dėl pardavimo proceso. Nuomininkui turėtų būti žinoma, kad būstas parduodamas, kaip dažnai gali vykti apžiūros ir koks yra realus planas pasikeitus savininkui.

Jeigu šių dalykų neaptariame, problemos prasideda tada, kai atsiranda rimtas pirkėjas. Pardavėjas nori greito sandorio, pirkėjas nori įsikelti, o nuomininkas iki tol galvojo, kad galės gyventi dar ilgai.

Todėl geras nuomininkas gali likti pardavimo metu, bet situacija turi būti valdoma, o ne palikta išsispręsti sandorio pabaigoje.

Ar investuotojas už butą su geru nuomininku mokės daugiau?

Standartiniame gyvenamojo būsto segmente didelės premijos vien dėl esamo nuomininko nesitikėtume.

Jeigu butą lengva išnuomoti, investuotojui esamas nuomininkas sutaupo šiek tiek laiko, tačiau tai nėra ilgalaikis konkurencinis objekto pranašumas. Po metų situacija gali būti visiškai kita.

Daug svarbiau, ar pats butas nupirktas už racionalią kainą, ar jo nuomos kaina atitinka rinką ir ar ateityje bus lengva rasti kitą nuomininką.

Pavyzdžiui, geras mažesnis butas Gričiupyje dėl KTU artumo turi nuomos logiką nepriklausomai nuo to, ar sandorio dieną jame gyvena konkretus žmogus. Tas pats galioja Dainavos ar kitam likvidžiam mažesnių butų segmentui.

Todėl pardavėjui nereikėtų tikėtis, kad nuomininkas leis reikšmingai pakelti pardavimo kainą. Dažniau tai yra patogumo elementas konkrečiam investuotojui, o ne papildoma paties NT vertė.

Komercinėms patalpoms galioja visai kita logika

Parduodant komercines patalpas geras nuomininkas gali būti gerokai svarbesnis nei parduodant butą.

Verslo nuomos santykiai dažnai yra ilgesni, o išnuomoti komercines patalpas gali būti sudėtingiau. Pirkėjas, perkantis jas kaip investiciją, daug rimčiau vertina, kas ten šiuo metu dirba, kokios nuomos sąlygos ir kiek stabilus yra nuomos srautas.

Jeigu patalpose jau veikia normalus verslas, kuris planuoja likti, investuotojas perka ne tik kvadratinius metrus. Jis gauna objektą, kuris jau naudojamas ir generuoja pajamas, todėl nereikia po sandorio pradėti naujo nuomininko paieškos.

Čia esamas nuomininkas gali tapti reikšminga pardavimo argumento dalimi.

Gyvenamojo buto atveju naują nuomininką dažnai galima rasti palyginti nesudėtingai. Komercinėms patalpoms tuščias laikotarpis gali užsitęsti gerokai ilgiau, todėl veikiančio nuomininko vertė kitokia.

Tačiau ir komerciniame turte neužtenka pasakyti „parduodama su nuomininku“. Pirkėjas vertins sutartį, nuomos kainą, terminą ir paties verslo stabilumą. Blogomis sąlygomis išnuomotos patalpos nebūtinai yra geresnė investicija už tuščias.

Ką daryti, jeigu parduodamame bute nuomos kaina neatitinka rinkos?

Jeigu dabartinė nuoma per maža, pirmiausia reikia nuspręsti, kokiai auditorijai parduodamas pats būstas.

Jeigu tikėtinas pirkėjas yra investuotojas, jam reikia labai aiškiai parodyti realią situaciją. Negalima skaičiuoti investicinės grąžos pagal hipotetinę didesnę nuomos kainą, jeigu pirkėjas perima esamą nuomos santykį ir negalės jos iš karto gauti.

Jeigu butas stiprus gyvenimui, gali būti racionaliau prieš aktyvų pardavimą nuomos situaciją užbaigti ir rinkai pateikti laisvą objektą. Tada vienu metu galime kalbėti ir su investuotojais, ir su žmonėmis, kurie nori įsikelti patys.

Čia ypač svarbus skirtumas tarp gero nuomininko ir geros nuomos sutarties. Žmogus gali būti puikus, prižiūrėti būstą ir mokėti laiku, tačiau jeigu jo mokama nuoma gerokai mažesnė už rinkos lygį, investuotojui finansinė situacija vis tiek gali būti nepatraukli.

Kaip organizuoti apžiūras, jeigu bute gyvena nuomininkas?

Pardavimo procesą su nuomininku reikėtų suderinti dar prieš paskelbiant skelbimą. Blogiausia situacija, kai reklama jau paleista, pradeda skambinti pirkėjai, o tik tada bandoma aiškintis, ar tą vakarą apskritai bus galima patekti į butą.

REALL praktikoje geriausiai veikia iš anksto sutartos taisyklės. Nuomininkas turi žinoti, kad būstas parduodamas, o pardavėjas ar brokeris – kuriomis dienomis ir kokiu laiku galima organizuoti apžiūras. Jeigu kiekvieną kartą tenka atskirai derinti keturių žmonių grafikus, dalį pirkėjų neišvengiamai prarasime.

Tai ypač aktualu aktyviai parduodamiems butams, kai per trumpą laiką norime parodyti objektą keliems žmonėms. Jeigu vienas pirkėjas gali trečiadienį 18 val., kitas ketvirtadienį 19 val., o nuomininkas sutinka įleisti tik sekmadienio rytą, pardavimo procesas tampa priklausomas ne nuo rinkos, o nuo nuomininko grafiko.

Taikos prospekto atveju šios problemos praktiškai neturėjome, nes nuomininkė bendradarbiavo ir suprato pardavimo procesą. Todėl jos gyvenimas bute netapo kliūtimi. Panemunėje buvo priešingai – vien galimybė fiziškai parodyti būstą dar nereiškė, kad pirkėjui pavyks suformuoti normalų įspūdį apie objektą.

Dėl to prieš pradedant pardavimą verta sąžiningai įvertinti ne tik nuomos sutartį, bet ir patį bendradarbiavimą su nuomininku. Jeigu jau iš anksto aišku, kad dėl kiekvienos apžiūros kils konfliktas, pardavinėti užimtą butą gali būti ekonomiškai nenaudinga.

Ar verta laukti nuomos sutarties pabaigos ir tik tada pradėti pardavimą?

Kartais taip. Ypač jeigu iki sutarties pabaigos liko nedaug laiko, o pats butas turi stiprią gyvenimui perkančių žmonių auditoriją.

Tarkime, parduodamas geras 3 kambarių butas, kurį racionaliai gali pirkti šeima. Jeigu nuomos sutartis baigiasi po kelių mėnesių, o nuomininkas nenori daug apžiūrų, gali būti naudingiau pardavimo startą suplanuoti taip, kad rinkai parodytume jau laisvą, išvalytą ir normaliai paruoštą objektą. Tokiu atveju nereikės kiekvienam pirkėjui aiškinti, kada jis galės įsikelti, o apžiūras organizuosime pagal pirkėjų, ne nuomininko galimybes.

Tačiau automatiškai laukti taip pat nereikėtų. Jeigu nuomininkas toks kaip mūsų Taikos prospekto atveju, apžiūroms netrukdo, būstas atrodo gerai ir pardavimo terminai aiškūs, kelių mėnesių nuomos pajamų atsisakyti vien dėl teorinio privalumo nėra būtina.

Sprendimas priklauso nuo to, ką gauname ištuštinę butą. Jeigu atveriame gerokai platesnę pirkėjų auditoriją ir galime daug geriau pateikti objektą, tai turi vertę. Jeigu realiai pasikeis tik faktas, kad sofa kelias savaites stovės tuščiame bute, skirtumas gali būti minimalus.

Ar verta nuomininkui siūlyti pačiam nupirkti butą?

Prieš aktyviai einant į rinką tokį variantą aptarti gali būti racionalu. Nuomininkas jau pažįsta būstą, namą, kaimynystę ir žino realius gyvenimo objekte privalumus bei trūkumus. Jeigu jo finansinės galimybės leidžia ir jis planuoja ilgiau gyventi toje vietoje, potencialiai turime pirkėją, kuriam nereikia aiškinti paties produkto.

Tačiau pardavėjui svarbu dėl patogumo neatsisakyti normalios kainodaros. Faktas, kad sandoris su nuomininku būtų paprastesnis, nereiškia, kad objektą reikia parduoti gerokai pigiau. Lygiai taip pat nereikėtų automatiškai prašyti daugiau vien todėl, kad nuomininkas jau prisirišęs prie būsto.

Pirmiausia įvertintume realią rinkos kainą ir tik tada kalbėtume apie pasiūlymą esamam nuomininkui. Jeigu susitarimas pasiekiamas, galima išvengti viešo pardavimo, daugybės apžiūrų ir būsto paruošimo kitai auditorijai. Jeigu ne – objektas keliauja į rinką įprastu būdu.

Pardavėjas turėtų skaičiuoti ne tik gaunamą nuomą, bet ir jos poveikį pardavimui

Čia slypi pagrindinė šios temos ekonomika. Savininkui natūralu norėti gauti nuomos pajamas iki pat notarinio sandorio. Jeigu butas generuoja pajamas, kodėl kelis mėnesius laikyti jį tuščią?

Jeigu nuomininkas netrukdo parduoti, toks sprendimas visiškai racionalus.

Problema atsiranda tada, kai dėl nuomininko prarandame dalį apžiūrų, būsto negalime tinkamai paruošti, o gyvenimui perkantys žmonės nenori laukti išsikraustymo. Tada reikia vertinti ne vien gaunamą mėnesio nuomą, bet ir tai, kiek nuomininko buvimas gali kainuoti pačiam pardavimo procesui.

Jeigu kelių mėnesių nuomos pajamos yra gerokai mažesnės už skirtumą, kurį potencialiai galėtume gauti geriau pateikę objektą platesnei auditorijai, laikyti nuomininką iki paskutinės dienos vien dėl nuomos nėra savaime geriausias finansinis sprendimas.

Ir priešingai – jeigu nuomininkas bendradarbiauja, būstas tvarkingas, o pagrindinis pirkėjas ir taip investuotojas, iškraustymas gali tik sukurti nereikalingą tuščią laikotarpį.

Todėl nėra taisyklės „parduodant visada iškraustyti“ arba „geriau parduoti su pajamomis“. Reikia paskaičiuoti, kas konkrečiam objektui duoda daugiau.

Kada mes pardavinėtume butą su nuomininku, o kada pirmiausia jį atlaisvintume?

Su nuomininku pardavinėtume tada, kai žmogus normaliai bendradarbiauja, būstas prižiūrimas, apžiūras galima organizuoti be didelių apribojimų, o jo išsikraustymo ar sutarties sąlygos pirkėjui yra aiškios. Papildomas argumentas – jeigu pats objektas natūraliai patrauklus investuotojams ir dabartinė nuomos kaina yra racionali.

Atlaisvinti būstą prieš pardavimą labiau linktume tada, kai nuomininkas trukdo apžiūroms, butas dėl jo gyvenimo būdo atrodo gerokai prasčiau, nuomos kaina investuotojui nepatraukli arba pagrindinė objekto auditorija yra žmonės, norintys jame gyventi patys.

Panemunės ir Taikos prospekto pavyzdžiai čia duoda daug daugiau nei teorinė taisyklė. Abiem atvejais pardavinėjome butą, kuriame gyveno nuomininkas. Viename objekte žmogus mažino mūsų galimybes tinkamai parodyti turtą, kitame – padėjo. Todėl pats statusas „butas išnuomotas“ apie pardavimo situaciją pasako labai mažai.

Reikia žinoti, kam išnuomotas, kokiomis sąlygomis ir kaip tas žmogus elgsis pardavimo metu.

Išvada

Parduodant gyvenamosios paskirties butą esamas nuomininkas nėra toks didelis privalumas, kaip kartais bandoma pateikti skelbimuose. Investuotojui patogu perimti jau pajamas generuojantį objektą, tačiau standartinį gerą butą išnuomoti nėra labai sudėtinga, nuomininkai dažnai įsipareigoja palyginti trumpam laikotarpiui, o dabartinė nuomos kaina nebūtinai bus tinkama naujam savininkui.

Tuo pačiu gyvenimui perkančiam žmogui nuomininkas gali tapti papildoma komplikacija. Todėl palikdami jį pardavimo metu gauname nedidelį privalumą vienai auditorijai, tačiau galime sumažinti patrauklumą kitai.

Dėl to sprendimą reikėtų priimti pagal konkretų objektą. Jeigu tai mažas investicinis butas, nuomininkas tvarkingas, nuomos kaina racionali ir apžiūros vyksta sklandžiai, nėra priežasties skubiai jo iškraustyti. Jeigu parduodamas šeimai tinkamas būstas, nuomininkas riboja apžiūras, butas neprižiūrėtas arba jo nuomos sąlygos investuotojui nepatrauklios, laisvas objektas gali turėti stipresnę poziciją rinkoje.

Komercinėms patalpoms situacija kitokia. Geras ilgalaikis verslo nuomininkas ten gali būti reikšmingas privalumas, nes komercinio turto išnuomojimas paprastai sudėtingesnis, o nuomos santykiai gali būti ilgesni.

Todėl prieš parduodant svarbu ne tiesiog nuspręsti „palikti nuomininką ar ne“, o įvertinti, kuri strategija leidžia pasiekti didžiausią realių pirkėjų ratą ir geriausiai parodyti patį turtą.

Turite išnuomotą butą ir svarstote, ar parduoti dabar?

Prieš nutraukiant nuomą arba, priešingai, žadant būsimam pirkėjui „investiciją su nuomininku“, verta įvertinti, kas realiai pirks konkretų būstą.

REALL gali įvertinti objekto pirkėjų auditoriją, esamos nuomos situaciją, būsto pateikimą ir tai, ar nuomininko palikimas padės, ar apsunkins pardavimo procesą. Kartais racionalu pardavinėti toliau gaunant nuomos pajamas, o kartais keli papildomi nuomos mėnesiai nekompensuoja siauresnio pirkėjų rato ir prastesnio objekto pateikimo.

Panemunės ir Taikos prospekto praktika parodė, kad skirtumą gali sukurti net ne pati nuomos sutartis, o konkretus žmogus, gyvenantis būste. Todėl sprendimą verta priimti dar prieš fotografavimą ir pirmąsias apžiūras, o ne tada, kai jau atsirado pirkėjas ir prasidėjo diskusija, kada nuomininkas galės išsikraustyti.

Straipsnį parengė „REALL“ nekilnojamojo turto ekspertų komanda Kaune

„REALL“ nekilnojamojo turto ekspertų komanda daugiau nei 7 metus dirba nekilnojamojo turto rinkoje ir yra prisidėjusi prie daugiau nei 1 000 sėkmingų NT sandorių. Parduodant išnuomotus objektus vertiname ne tik jų kainą ir nuomos pajamas, bet ir tai, kaip esama nuomos situacija veikia pirkėjų auditoriją, apžiūrų organizavimą bei paties būsto pateikimą.

Praktikoje esame dirbę tiek su nuomininkais, kurie pardavimo procesą apsunkino, tiek su žmonėmis, kurie padėjo išlaikyti būstą tvarkingą ir sudarė geras sąlygas apžiūroms. Todėl sprendimą parduoti su nuomininku ar pirmiausia atlaisvinti būstą priimame pagal konkrečią situaciją, o ne vien pagal faktą, kad objektas šiuo metu generuoja nuomos pajamas.

Turinį parengė: „REALL“ ekspertų komanda
Specializacija: Kauno NT pardavimas, investicinis būstas ir kainodara
Patirtis: daugiau nei 7 metai
Komandos rezultatai: daugiau nei 1 000 sėkmingų NT sandorių
Temos: butų pardavimas su nuomininku, investicinis NT, nuoma, kainodara ir pardavimo strategija

Susisiekime!

Adresas

Kęstučio g. 16, Kaunas

Kontaktai

+370 606 45 451
info@reall.lt